dengtuvė

dengtuvė̃ sf. (3^b) žr. dengtuvas: 1. Lovos užtiestos žalia šilkine dengtuve rš. Šikšnius daro pavalkus, apinasrius, vadeles, vasariškas ir žiemiškas dengtuves, balnus rš. 2. Jis ir su delnu gražiai sukala, kap su deñgtuve Lš. Atnešk dengtuvę, reikia viena pusė namo apdengt Dkšt. Palikta an saulės dengtuvė̃ – visa suskilus Sdk. 3. [Davė] tris šimtus dengtuvių iš aukso mėginto Ba3Kar10,17. Dengtuves ir sienlaužius jis atgręš prieš tavo sienas SkvEz26,9.